Gegužvabaliai taip pavadinti ne atsitiktinai. Vabalai aptinkami vėlyvą pavasarį, ankstyvą vasarą, dažniausiai gegužės mėnesį. Stambių ir tingių vabalų derėtų ieškoti saulės įkaitintose pamiškėse, miško aikštelėse, sausuose pušynuose, pievose. Šie sunkiasvoriai neskraido, nes neturi sparnų. Jie lėtai ir išdidžiai ropoja žeme.
Augalėdžiai vabalai kiaušinėlius sudeda į žemę. Vienoje dėtyje gali būti per 10 000 kiaušinėlių. Išsiritusios lervutės siekia 1 milimetrą. Jos nuropoja ant augalų žiedų ir laukia atskrendančių bičių. Pasitaikius tinkamai progai, lerva tvirtai prikimba prie bitės kūno ir kartu su ja keliauja į lizdą. Ten gegužvabalio lervos vystosi misdamos medumi. Bitininkai gali būti ramūs - šie vabalai parazituoja tik pavieniui gyvenančių, solitarinėmis vadinamų, bičių lizduose.
Gegužvabalio lervoms būdinga hipermetamorfozė. Tai sudėtingas vabzdžio vystymosi procesas, kurio metu individas įveikia keletą vystymosi stadijų. Patekę į bitės lizdą, būsimieji gegužvabaliai suėda korio akelėje plūduriuojantį kiaušinį. Pasisotinusi mažoji lervutė neriasi ir įgauna šaukšto formos stambias mandibules. Naujieji organai pritaikyti maitintis medumi. Rudenį lizdas apleidžiamas, ir po 14 dienų neeilinės išvaizdos lerva užsikasa po žeme, kur ji virsta „netikrąja leliuke“. Trys ilgi žiemos mėnesiai vabzdžiui nebaisūs. Tarsi patikimame miegmaišyje, lėliukės apvalkale peržiemojusi lerva išsirita dvigubai stambesnė ir bekojė. Ji nesimaitina ir po tam tikro laiko virsta tikrąja leliuke. Iš jos po dviejų savaičių – gegužės pabaigoje, o gal net ir ankščiau, išsiris suaugęs ir daugintis pasiruošęs individas.
Ryškios suaugėlio spalvos įspėja užpuolikus, kad vabalas nuodingas. Jei įžūlus grobuonis neatsižvelgs į pirminį įspėjimą, gegužvabalis pagrasins nuodais*. Iš vabzdžio kojų sąnarių išsiskiria gintarinės spalvos, tirštas ir nemalonaus kvapo skystis. Jis prisotintas stipraus nuodo – kantaridino. Toks gynybos būdas vadinamas hemoragija.
Gegužvabalių gausos tyrimams didelę įtaką turi trumpa suaugelių generacijos trukmė, individų lokalumas ir priklausomybė nuo parazito šeimininkių – laukinių bičių - gausos ir paplitimo.
Visos keturios vabalų rūšys panašios ir lengvai skiriamos nuo kitų vabzdžių. Gegužvabalių kūnas verpstės formos, tamsiai mėlynas, kartais beveik juodas. Antsparniai sutrumpėję, pilvelinių sparnų nėra. Pilvelis storas, ilgas, maišelio formos, patelių toli išsikiša iš po antsparnių. Skydelio nėra. Galvoje už akių yra ryški kakliška sąsmauka, todėl atrodo, kad su krūtine jungiasi plonu kakleliu.

Meloe proscarabaeus L. – 11-35 mm dydžio vabalas, juodas su mėlynu atspalviu. Nuo kitų genties vabalų skiriamas pagal tiesią priešnugarėlės apatinę liniją. Patino antenų šeštasis narelis pasisukęs ir iškreipęs likusią antenos dalį.

Meloe violaceus Marsh. – 30-40 mm dydžio vabalas, mėlynas arba violetinis, labai retai juodas. Nuo kitų genties narių skiriasi trikampio formos smulkiu iškilimu tarp pilvelio ir priešnugarėlės. Prieškrūtinės apatinė linija įlinkus į vidų. Meloe violaceus patino nuotrauka .

Meloe brevicollis Panz. – 8-20 mm dydžio vabalas. Smulkesnis už kitus genties narius. Antenos trumpos, storėjančios į viršų. Juodai mėlynas arba mėlynas, matinis. Priešnugarėlė smulkesnė nei kitų genties narių.

Meloe variegatus Donov. – 20-40 mm dydžio vabalas. Antsparniai, priešnugarėlė bei galva gruoblėti. Kūnas juodas su bronziniu atspalviu, žvilgantis, niekada neturi violetinio ar mėlyno atspalvio. Antenos trumpos, taisyklingos formos. Lengviausiai apibūdinamas vabalas gentyje.


Jei vabzdys atitinka aukščiau nurodytus apibūdinimus, nekliudykite jo plikomis rankomis. Esant galimybei, įamžinkite vabalą nuotraukoje (būtų gerai iš arti ir iš įvairių pusių) ir būtinai užpildykite radėjo anketą.

Visi nuotraukas pateikę radėjai bus apdovanoti naujienų portalo „Delfi“ bei Lietuvos entomologų draugijos įsteigtais prizais. Apie tai informacija bus pateikta Entomologų draugijos tinklalapyje www.entomologai.lt.

Duomenis apie aptiktus gegužvabalius (anketą bei nuotraukas) siųskite:
El. pašto adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Adresu: VPU, Gamtos mokslų fakultetas, Zoologijos katedra, Studentų 39, LT-08106 Vilnius


NEPAINIOTI!
Nepatyrusio entomologo akis gegužvabalių gali neatskirti nuo žemiau nurodytų vabalų rūšių:
1. Didysis puikiažygis (Calosoma sycophanta)
Kūnas 27-31mm, juodai mėlynas; antsparniai auksiškai žali su vario raudonumo atspalviu. Antenos, burnos organai, blauzdos ir letenos juodi. Šoninis priešnugarėlės randelis siekia jos užpakalinius kampus. Vabalai skraido.
2. Paprastasis auksavablis (Cetonia aurata)
Kūnas 14 -20mm, kresnas, metalo blizgesio, viršutinė pusė žalios, žaliai auksiškos, žaliai bronzinės ar žaliai violetinės spalvos; apatinė pusė vario raudonumo. Antsparniai su 2 kiek iškilusiom briaunelėm ir su balsvomis skersinėmis siauromis dėmelėmis.